Prasmingo laisvalaikio populiarintojai
„Vikingų kaimas“ yra nevyriausybinė organizacija, įsteigta dviejų šeimų. Mes esame įsitikinę, kad didžiausia vertybė yra šeima, o prasmingiausia investicija - vaikai. Šios organizacijos vienas iš tikslų yra populiarinti prasmingą, aktyvų vaikų laisvalaikį su šeima, draugais, bendramoksliais.
Mes nepriklausome jokiai kitai organizacijai. Mes nesusiję su jokia politine, religine ar valstybine įstaiga. „Vikingų kaimas“ nepropaguoja išskirtinai kokios nors vienos genties gyvensenos.
Pavadinimas – duoklė vikingų epochos herojui
„Vikingų kaimas“ buvo įkurtas prieš penkis metus. Ir tuomet tikrai nežinojome, kuo tapsime dabar. Pirmiausia, buvome (ir iki šiol esame) visa galva pasinėrę į IX-XII a. žmonių gyvenseną, karybą ir susižavėję pačiu vikingų epochos laikotarpiu Šiaurės ir Rytų Europoje. Pavadinimui ieškojome stipriausio žodžio, atspindinčio šį istorinį laikotarpį Europos geografinėje plotmėje (ne tik Lietuvos).
Antra, tikrai žinojome, kad dirbsime su vaikais. Ir vardo veiklai ieškojome tokio, kuris atrodytų VAIKAMS žaismingas, įdomus, žadinantis jų smalsumą. Tad „vikingą“ pasirinkome kaip pagrindinį vikingų laikų herojų bendrąja prasme. Per šiuos metus mes augome, keitėmės. Prie šio vardo prisirišome. Su vaikais bendrauti jis mums padeda, o tai yra svarbiausia.
Bendravimo su vaikais ekspertai
Jei skaičiuotume valandomis, tai kiekvienas „Vikingų kaime“ dirbant su vaikais praleido daugiau nei po 10 000 valandų. Įgijome milžiniškos socialinio, psichologinio ir pedagoginio darbo patirties (su vaikais iš socialinės rizikos grupių, gyvenančiais kaimo vietovėse, turinčiais negalią, savanoriais Lietuvoje ir užsienyje ir t.t.).
Vadovaujamės principu, kad geriausia edukacija yra tuomet, kai edukatorius jaučiasi palikęs dalį savęs, o vaikas – suradęs save. Mes siekiame ir dirbame, kad vaikai edukacijose būtų aktyviai įsitraukę į procesą. Ir išsižioję būtų iš nuostabos, o ne iš nuobodulio. Įgyta praktika mums leidžia pasirinkti efektyviausias metodikas sudominti ir kūrybiškai ugdyti vaikus.
Patyriminė edukacija, mokymosi bedarant metodu
Patyriminis ugdymas – tai mokymasis bedarant (angl. learning by doing), suteikiantis galimybę vaikams patirti mokymosi turinį. Mokslininkai teigia, kad naudojant šį aktyvaus ugdymo metodą vaikų žinių įsimenamumas viršija 70 proc.
Priešingai nei „tradicinis“ mokymasis, kuriame dėmesys kreipiamas tik į protavimą, žinias, patirtinis mokymasis visų pirma kviečia save patirti – savo emocijas, reakcijas, elgesį bei pojūčius. Ir tik vėliau galvoti ir daryti išvadas.
"Vikingų kaime" visos edukacijos įgyvendinamos patyriminio ugdymo principais. Mūsų tikslas mažiau kalbėti, daugiau tyrinėti. Todėl „Vikingų kaimo“ edukacijose daugiausiai kalba patys daiktai (muziejinių rekvizitų rekonstrukcijos, istorinių radinių kopijos, kitos edukacinės priemonės): vaikai patys kuria ugnį, mala grūdus, šaudo iš lanko, žaidžia žaidimus, matuojasi kario ginkluotę ir pan. O jų emocijos ir mąstymas sužadinamas įdomiomis istorijomis, interaktyviomis užduotimis.
Tokia ugdymo forma padeda vaikui sudėlioti žinių "karkasą", kurį galėtų savarankiškai pildyti informacija iš mokyklos, muziejų, interneto ir edukacinių užduočių.
100 proc. liečiamos, gyvos istorijos iliustracijos
Lietuvos statistika sako, kad tik 8 proc. vaikų (abiturientų) gerai žino, supranta ir analizuoja istoriją. Kasmet vis mažiau studentų renkasi kaip studijų dalyką, ir istorija tampa šiuolaikinio gyvenimo paraštėse.
Todėl mes nekalbame, nediskutuojame ir nekuriame naujų istorinių interpretacijų (apie vikingus, vikingų laikus ir pan.).
Mes darome tai, ką geriausiai mokame – kasdien dirbame su vaikais. Efektyviais patyriminių edukacijų metodais, daiktais, radinių kopijomis atgaiviname istoriją, laikotarpius, ir žmonių gyvenseną. Edukacijose remiamės ir naudojame tuos šaltinius, kurie dėstomi mokytojų bendrojo lavinimo mokyklose.
Jų metu naudojame virš 100-to įvairių edukacinių priemonių, muziejinių eksponatų kopijų ir kitų istorinių, vertingų radinių kopijų. Edukacijos tampa gyvos istorinių vadovėlių iliustracijos, kuriose visi 100 proc. daiktų yra liečiama, tyrinėjama, ragaujama.
Patyriminis mokymas vaikams yra naudingas ir ilgalaikis, kai procesas teikia malonumą, yra motyvuojantis ir pasikartojantis.
Istoriją galime pažinti palygindami
Vienas dalykas yra žinoti istorinius faktus, o kitas - lyginti, analizuoti ir tinkamai interpretuoti istorinius laikotarpius, etapus, įvykius ar bruožus. Mes suvokiame save „kas mes?“ „kokie mes?“, ne žiūrėdami į veidrodį ar tyrinėdami save po mikroskopu. O palygindami save artimųjų, šalies, istorijos, kultūros kontekste.
Tad „Vikingų kaimo“ vykdomose edukacijose mes „nestatome sienų“ konkrečiam istoriniui laikotarpiui (pvz. vikingų amžiaus), tam tikro gyvenimo būdo (pvz. vikingų), vienos genties (pvz. kuršių) ir pan.
Mes renkamės objektą (pvz. stalo žaidimai, raštas, Karaliaus Mindaugo Lietuva, ar Vikingų amžius) ir stengiamės jį analizuoti įvairiais palyginamaisiais metodais, iliustruojant istoriją edukacinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui pasakodami apie viduramžių stalo žaidimus mes demonstruojame ir analizuojame juos per visą istorinę žaidimų raidą nuo senovės laikų iki šių dienų. Ir jei pasakojame apie vikingų epochą - tai vaikams demonstruojame ne tik Lietuvos istoriją vikingų amžiuje, bet ir lyginame ją Europos kontekste. Nes mes esame maža didelio pasaulio dalis.