Projekto skirtas populiarinti UNESCO Kernavės archeologinė vietovę kaip ekonomiškai stiprų, turtingą XIII – XIV a. viduramžių miestą. Projekto metu bus sukurti istoriniai Senovės Kernavės elito istoriniai didikų kostiumai pagal Kernavės archeologinės vietovės muziejaus rekomendacijas. Parengta vizualinė ir tekstinė medžiaga Lietuvos istorijos populiarinimui skirtam leidiniui, reprezentuojančiam Senąją Kernavę kaip XIII– XIV a. modernų viduramžių miestą su čia gyvenančiu elitu, jo papročiais, apranga, puotomis. 2022 m. rudenį planuojama pristatyti šio projekto metu parengtų kostiumų muziejinę ekspoziciją kartu su išleistu leidiniu apie Senovės Kernavės elitą.
Šiame projekte numatytos veiklos yra aktualios, svarbios, kilusios iš tampraus bendradarbiavimo su Kernavės archeologinės vietovės muziejaus atstovais. Nors Kernavė iki šiol stebina prabangiais archeologiniais radiniais, tačiau daugelis Kernavėje vykstančių gyvosios istorijos renginių pristato tik paprastų miestiečių viduramžių kasdienybę. Iki dabar UNESCO paveldo viduramžių mieste nebuvo atkurti Senovės Kernavės XIII - XIV a. elito bendruomenės rūbų kostiumai. Noras sukurti pasididžiavimo vertus istorinius Senovės Kernavės didikų kostiumus sutelkė gyvosios istorijos bendruomenę, rekonstrukorius bendram projektui.
Projekto tikslas yra populiarinti UNESCO Kernavės archeologinė vietovę, per sukurtus istorinius kostiumus ir juos pristatantį leidinį, - Kernavę kaip modernų ir turtingą viduramžių miestą, Lietuvos Kunigaikščio rezidenciją:
- Suburti gyvosios istorijos puoselėtojų, rekonstruktorių, muziejininkų bendruomenę, kartu bendradarbiauti Kernavės archeologinės vietovės muziejumi kuriant istorinius edukacinius Senosios Kernavės XIII– XIV a. elito kostiumus;
- Sukurti Senosios Kernavės diduomenės istorinių kostiumų rekonstrukcijas (4 vnt.) pagal Kernavės archeologinės vietovės muziejaus rekomendacijas;
- Parengti vizualinę ir tekstinę medžiagą leidiniui, reprezentuojantį Senąją Kernavę kaip XIII– XIV a. modernų viduramžių miestą su čia gyvenančiu elitu, jo papročiais, apranga, puotomis;
- Organizuoti Kernavės muziejuje Senosios Kernavės diduomenės kostiumų ekspoziciją, pristatyti visuomenei kartu su išleistu informaciniu leidiniu apie Senovės Kernavės elito aprangą, jų gyvensenos ir puotų pristatymą.
Projektą "Senovės Kernavė" sudaro trys etapai:
Pirmame etape siekiama suburti gyvosios istorijos puoselėtojų, rekonstruktorių, muziejininkų bendruomenę, kartu kuriant istorinius edukacinius Senosios Kernavės XIII– XIV a. elito kostiumų koncepciją ir ją įgyvendinti. Atkurti istorinius kostiumus, reprezentuojančius Senovės Kernavės elitą, pagal Kernavės archeologinės vietovės muziejaus rekomendacijas.
Antrame etape siekiame rasti patrauklias priemones pristatyti projektą visuomenei. Viena iš jų yra informacinis leidinys, kuris puikiai tinka istorinių kostiumų rekonstravimo darbo "virtuvės" pristatymui visuomenei, besidominčiai Senovės Kernave, bei Lietuvos istorija. Šis mokslo populiarinimo leidinys, kuriame galima būtų išsamiai atskleisti Senovės Kernavės XIII - XIV a. elito kostiumus, gyvenseną, žaidimus, pomėgius ir pramogas.
Trečiame etape organizuoti parodą, pristatančią istorinius kostiumus, kartu su leidiniu. Planuojama 2022 metų pabaigoje, Senovės Kernavės atkurtų elito kostiumų paroda, eksponuojama Kernavės archeologiniame muziejuje.
Tęstinumas. Sukurtų Senovės Kernavės elito bendruomenės kostiumų paskirtis yra edukacinė, todėl jie tikra nedulkės muziejaus vertybių fonduose, o bus pristatomi įvairiuose gyvosios istorijos renginiuose ir edukacinėse programose.
Projekto autoriai Edita Gilė ir Martynas Švedas
Projekto komanda Andrius Janionis, Evaldas Babenskas, Audronė Salatkaitė, Martynas Švedas, Edita Gilė
Šį projektą įgyvendina VšĮ „Vikingų kaimas“ bendradarbiaudamas su Kernavės archeologinės vietovės muziejumi
Projekto konsultantai Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“
Projektą globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija
Projektą finansuoja Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Lietuvos valstybė, Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė
Projekto vadovė Edita Gilė