Žaidimo sudėtis:

Tradiciniame Puluc žaidime visi žaidybiniai komponentai yra iš kukurūzo. Laukas susideda iš 11 kukurūzų burbuolių, kauliukai tai 4 kukurūzo grudeliai.

Toks laukas nėra ilgaamžis todėl šiais laikais labiau paplitusi lenta, kuri yra siuvama iš medžiagos atraižų. Šiam žaidimui taip pat reikia 10 vaikštukų ( po 5 skirtingų spalvų) ir naudojami 4 pagaliukai ( vietoj kukurūzų) perskelti per pusę. Išgaubtoji pagaliuko pusė yra nuspalvojama, o lygioji dalis lieka balta.

Žaidimo tikslas:

Pereiti savo vaikštuku į priešingą lentos pusę ir pakeliui paimti į nelaisvę priešininko vaikštukus. Žaidėjas, kuris paims į nelaisvę visus 5 priešininko vaikštukus  - laimi.

Žaidimo pradžia:

Žaidimo laukas susideda iš 11 pailgų laukelių. 9 iš jų  - tai „mūšio laukas“, kur ir vyksta kova, o 2 kraštiniai – tai kiekvieno varžovo „namų“ laukelis. Žaidimas prasideda tuščiame mūšio lauke ir kiekvienas žaidėjas susideda savo 5 vaikštukus savo „namų“ laukelyje.

Žaidėjai meta lazdeles ir tas kuris išmetė daugiau taškų, pradeda žaidimą. Toliau vaikšto paeiliui perkeldami savo vaikštukus ant žaidimo lentos priklausomai kiek išmetė taškų. Mūšio lauke gali būti nors ir visi 5 vaikštukai. O eiti galima su bet kuriuo. Papildomų metimų žaidime nėra.

Taškai skaičiuojami taip:

1 lazdelė spalvota( išgaubtąja) puse į viršų – 1 taškas

2 lazdelės spalvota puse į viršų – 2 taškai

3 lazdelės spalvota puse į viršų – 3 taškai

4 lazdelės spalvota puse į viršų – 4 taškai

Visos nespalvotąja, lygiąja puse – 5 taškai.

Paėmimas priešininko vaikštuko į nelaisvę:

Du vaikštukai tos pačios spalvos negali atsistoti ant to paties laukelio. Bet jei taškai iškrito taip, kad ant to pačio laukelio gali atsistoti priešininko vaikštukas, tai žaidėjas stato savo vaištuką ant viršaus ir taip paima priešininko vaikštuką į nelaisvę.

Kito ėjimo metu jau šie abu vaikštukai juda kartu, bet ta kryptimi, kuri naudinga viršuje esančiam vaikštukui. Gali taip nutikti, jog kito ėjimo metu ant viršutinio vaikštuko užlipa priešininkas. Bet ir priešininkas gali „stulpelį“ paimti į nelaisvę jei jam pavyks pastatyti savo vaikštuką ant „stulpelio“ viršaus. Tuomet visas stulpelis pereina jam ir keičia judėjimo kryptį. Kai toks stulpelis pajuda,  apatinis to žaidėjo vaikštukas išsivaduoja ir lieka vietoje ir toliau žaidime dalyvauja savarankiškai. Toks vaikštukas gali likti vienas(jei jis yra pats apatinis stulpelyje), arba jau su esančiu po savimi priešininko vaikštuku. Vaikštukų  „Stulpelis“ gali  eiti iš rankų į rankas kol pagaliau pasieks kažkurio priešininko „namus“.

Priešininko vaikštuko pašalinimas iš žaidimo:

Kai žaidėjas nuveda toki „stulpelį“ į priešininko „stovyklą“ kitame lentos gale, visi į „nelaisvę“ paimti vaikštukai yra išimami iš žaidimo ir daugiau žaidime nedalyvauja. O savi vaikštukai tuoj pat grįžta į savo „stovyklą“ ir vėl galės būti įvesti į žaidimą.
Tikslus metimas kad būtų pasiektas tikslas (į priešininko stovyklą) nebūtinas.
Kai su savo vaikštuku ateinate į priešininko stovyklą ten stovintys priešininko vaikštukai negali būti paimami į nelaisvę.

Karatais taip atsitinka (ypač kai žaidimas eina į pabaigą), kad pereinate per visą žaidimo lentą bet taip ir nepavyksta paimti priešininko vaikštuko į nelaisvę. Tokiu atveju vistiek grįžtate į savo stovyklą ir toliau tęsiate kelionę, kol kažkuris iš varžovų nepralaimi.

PADĖK SAVO ARTIMUI – SKIRK 2 PROC.

Kas kitas, jei ne Jūs – mus geriausiai pažįsta ir supranta. Kartu drąsiau kurti stovyklas, renginius ir kitus projektus.

Daugiau apie mūsų planus sužinosite paspaude šia nuoroda.

Vikingu kaimas.2 proc.

Didelis AČIŪ, visiems, 2011 metais skirusiems 2 proc. paramą „Vikingų kaimui“. Jūsų dėka surinkome 900 Lt. Ir už šias lėšas rugpjūtį organizuojame eksperimentinę senovinės statybos stovyklą. Tikslas – pastatyti senovinę X- XII a. žeminę trobelę. Planuojame statyti taip, kaip ją statydavo to meto protėviai. Tai bus pirmasis mūsų „Vikingų kaimo“ pastatas. Pradžių pradžia. Į šią „darbo ir poilsio“ stovyklą kviečiame tuos, kam smagu aktyviai leisti laiką gamtoje. Jos metu kartu gyvensime XI – XII a. stovyklavietėje; dirbsime; maitinsimės ant ugnies ruoštu maistu ir žaisime senovinius žaidimus. Kviečiame registruotis el.paštu info@rikis.lt

Mūsų rekvizitai:

Žaidimo sudėtis: 20 vienos spalvos rutuliukų (tai bus ožiai), 4 kitos spalvos rutuliukai(tai bus tigrai)

Žaidimo pradžia:

Šis žaidimas yra žaidžiamas ant „Kvirkato lentos“. Žaidimo pradžioje tigrai sustatomi į visus keturis kampus, o  ožių ant lentos nebūna.

Žaidimo eiga:

Kiekvienas žaidėjas paeiliui atlieka ėjimą:

• Žaidėjas, žaidžiantis už ožius, pastato po vieną figūrėlę ant tuščio žaidimo lentos laukelio;
• Savo ėjimo metu tigras gali eiti bet kuria kryptimi tuščio laukelio link arba, peršokdamas per ožį, jį numušti. Tokiu būdu ožio figūrėlė yra pašalinama iš žaidimo. Tigras negali peršokti per kitą tigrą.
• Kai visi ožiai yra išdėlioti lentoje, jie juda taip pat kaip tigrai, tik negali peršokti nei vienas per  kitą, nei per tigrus

Žaidimo pabaiga :

Ožiai stengiasi užspęsti tigrus taip, kad šie negalėtų niekur pajudėti. Jeigu jiems tai pavyksta, tai  laimi ožiai.

Kitais visais atvejais laimi tigrai.

Žaidimo pradžia:
Šis žaidimas yra žaidžiamas ant „Kvirkato“ lentos.
Vienas žaidėjas žaidžia už kiškį, o kitas už 12 medžiotojų. Pradinė pozicija yra tokia kaip pavaizduota paveikslėlyje.

Žaidimo eiga:
Žaidimą pradeda medžiotojai, o po to ėjimai daromi paeiliui.
Visos figūrėlės juda vienodai – jas galima perkelti į bet kurį greta esantį tuščią laukelį pagal linijas.
Kiškis gali nukirsti  šalia stovinčio medžiotojo figūrėlę, jeigu jis gali peršokti per figūrėlę ir nusileisti į tuščią laukelį už jos (mušama kaip šaškėse). Numušta figūrėlė yra pašalinama nuo žaidimo lentos. Jei leidžia galimybės, kiškis gali peršokti ir išmušti kelis medžiotojus vienu kartu.
Medžiotojai negali peršokti per kiškį.
Žaidimo pabaiga:
Medžiotojai laimi tuomet, kai apsupa taip kiški, jog jis nebeturi ėjimo.
Kiškis laimi tuomet, kai išmuša tiek medžiotojų, kad jie jau nebepajėgia apsupti kiškio.
Žaidimo variantai:
Žaidžiant prieš silpnesnį varžovą galima sumažinti medžiotojų figūrėlių skaičių iki 11 ar net 10. Tuomet medžiotojui laimėti yra sunkiau.

Kanone žaidimas yra  rastas Havajuose ir buvo paplitęs tik aplinkinėse salose. Nežinia kada tiksliai jis atsirado, bet pirmieji rašytiniai duomenys atsirado XVIII a. garsaus jūrų keliautojo J. Kuko, kuris ir atrado, bei pažymėjo žemėlapyje Javos Havajų salą, užrašuose. Jis rašė,  jog išmoko žaisti šį žaidimą iš vietinių salos gyventojų. Javos gyventojai šį žaidimą žaisdavo ant lentos išskaptuotos ant didžiulių akmenų, žaidimui naudojo jūros kriaukleles, bei sustingusios lavos gabalėlius.  Tarp kitko Dž. Kukas, apkeliavęs visą pasaulį, beveik pasiekęs Pietų ašigalį , trečiosios ekspedicijos metu žuvo būtent Havajų saloje. Įsiplieskus kivirčui tarp keliautojų ir vietinių gyventojų, jis buvo nužudytas.
Kaip ir dauguma senovinių strateginių žaidimų, šis žaidimas yra skirtas dviem žaidėjams ir kartais vadinamas havajietiškomis šaškėmis.

Žaidimo eiga:
Žaidimas žaidžiamas ant kvadratinės lentos(8×8, 10×10 ar net daugiau langelių). Žaidimui reikia tiek šviesių ir tamsių akmenukų(ar kitokių figūrėlių), kad uždengtų visus žaidimo lentos kvadratėlius ar duobutes.

Pasiruošimas žaidimui:
Akmenukai pakaitomis išdėliojami visoje lentoje (pradedant dėti baltą akmenuką nuo dešinio viršutinio kampo)Turi gautis taip, kaip pavaizduota antrame piešinėlyje. Žaidimą pradeda juodieji. Pirmiausia juodas paima vieną kurį nori savo akmenėlį iš 4vidurinių langelių arba vieną ir kampinių langelių. Kai tai padaroma, kitas žaidėjas paima kurį nors savo baltą akmenėlį, esantį šalia atsiradusio tuščio langelio.
Ėjimai daromi paeiliui, peršokant per priešininko akmenėlį vertikaliai arba horizontaliai.
Peršokus per  priešininko akmenuką, jis yra nukertamas ir nuimamas nuo žaidimo lentos(kaip šaškėse). Vienu ėjimu( jei tai naudinga žaidėjui) galima peršokti per keletą priešininko akmenukų, bet negalima keisti judėjimo krypties.
Reikia paminėti, jog žaidimą pralaimi ne tas, kuris mažiau nukerta priešininko akmenėlių, bet tas, kuris nebeturi galimybės paeiti.

Žaidimo variantai:

• Kaip jau ir minėjau, Konane žaidimo laukas gali būti įvairaus dydžio. Istoriniuose šaltiniuose mažiausia lenta minima 10×10 langelių, bet šiais laikais puikiai žaidžiama ir ant 8×8 ar net 6×6 langelių lentų. Mažesnio žaidimo  taisyklėse leidžiama peršokti tik per vieną figūrėlę į priekį.
• Žaidžiant šį žaidimą visuomet galima ištarti žodį „Hanahou“, kas reiškia, pakartok paskutinį ėjimą. Tai išgirdęs priešininkas turi dar kartą parodyti, kokį paskutinį ėjimą jis darė“.
• Visuose gyvenimo konfliktuose galima naudotis ta pačia taisykle kaip ir žaidžiant Kanone – tas kuris žengia paskutinį žingsnį – laimi.  Taigi ženkite žingsnį visuomet paskutiniai!

Žaidimo sudėtis: Žaidimo lenta, 16 šviesių figūrėlių, 16 tamsių figūrėlių.

Žaidimo tikslas:  Kiekvienas žaidėjas stengiasi išmušti kaip galima daugiau priešininko figūrėlių. Pirmas, išmušęs visas priešininko figūrėles laimi žaidimą.

Pasiruošimas žaidimui:  Figūrėlės sustatomos į startinę poziciją (kaip pavaizduota paveikslėlyje).

Žaidimo eiga: Patys žaidėjai nusprendžia, kuris pradės pirmasis.  Pirmas žaidėjas privalo paeiti su savo figūrėle tik į priekį (tai yra vienintelė ėjimo galimybė)iki artimiausio laisvo laukelio. Tai yra mūšio pradžia, o priešininkui suteikiama galimybė nukirsti figūrėlę, peršokant per ją.

Toliau kiekvienas žaidėjas paeiliui atlieka veiksmą. Figūrėlės gali judėti pirmyn, atgal, į šonus arba įstrižai iki greta esančio laisvo laukelio. Trikampiai laukai šonuose naudojami, norint savo kareivį apsaugoti nuo kareivių atakos pagrindiniame mūšio lauke. Tačiau, ir ši figūrėlė gali būti numušta,  jei tame pačiame trikampyje yra priešininko figūrėlė, kuri gali peršokti per jūsų “kareivį”.

Figūrėlės numušimas: Figūrėlė numušama, kai priešininko figūrėlė peršoka per ją į šalia esanti laisvą laukelį (kaip šaškėse). Vieno ėjimo  metu galima numušti ir daugiau nei viena figūrėlę.  Ta figūrėlė, per kurią buvo peršokta, išimama iš žaidimo. Per savo figūrėlę negalima peršokti.

Viename iš šio žaidimo variantu Peralikatuma – kiekvienas žaidėjas turi po septynis kareivius daugiau. Laisvi lieka tik centriniai trys laukeliai. Žaidimo taisyklės tos pačios.

Žaidimo pradžia:

Šis žaidimas yra žaidžiamas ant „Lapės ir žąsies“ žaidimo lentos. „Tvirtovė“ yra žaidžiamas dviese. Rutuliukai  statomi linijų susikirtimuose (kaip parodyta nuotraukoje). Du tamsūs rutuliukai yra „gynėjai“, o dvidešimt keturi šviesūs – „puolėjai“. Tvirtovę ( tvirtovė tai devyni viršutiniai linijų susikirtimai) ginantys kovotojai yra statomi bet kuriuose tvirtovės linijų susikirtimuose. Žaidimą pradeda puolėjai. Jų tikslas – užimti tvirtovę, t.y. į visus 9 tvirtovės susikirtimo taškus, pastatyti po rutuliuką.

Žaidimo eiga:

Ėjimai atliekami visiškai taip pat, kaip žaidime „Lapė ir žąsys“.

Gynėjai gali kirsti puolančiuosius ir iškirsti jų tiek, kad tie nesugebėtų užimti tvirtovės. Tik gynėjai gali eiti visomis kryptimis, o puolėjai negali eiti atgal

Žaidimo pabaiga:

Tvirtovė laikoma paimta, kai puolėjai užima visus devynis jos linijų susikirtimus. Gynėjai taip pat pralaimi, kai puolėjai užblokuoja jiems visus ėjimus ir jie nebegali padaryti ėjimo.

Kiti žaidimo variantai:

Labiau patyrę puolėjai bandydavo užimti tvirtovę su dvidešimčiai puolėjų.

Puolėjai visada turi judėti arčiau tvirtovės, jei po puolėjo judėjimo jis atitolsta nuo tvirtovės, tai skaitoma kaip judėjimas atgal.

ŽAIDIMO TAISYKLĖS

Žaidimo sudėtis: 9 balti rutuliukai, 9 rudi rutuliukai

1 žaidimo etapas:

Pirmame etape abu žaidėjai paeiliui ant lentos dėlioja  savo šaškes (figūrėles). Šaškės yra dedamos bet kurioje susikirtimo vietoje tol kol visos šaškės išsirikiuos ant lentos. Be abejo, negalima šaškės dėti to susikirtimo vietoje, kuri yra jau užimta savos ar svetimos šaškės.
Jau dėliojimo etape kiekvienas žaidėjas stengiasi sudėlioti taip savo šaškes, kad jos sudarytų eilę iš trijų šaškių. Šitaip stovinčios šaškės vadinamos malūnu. Priešininko užduotis – dėlioti savas šaškes taip, kad nepavyktu jums sudėlioti trijų vienoje eilėje.

Žaidėjas, kuriam pavyko pastatyti malūną(sudėti trijų šaškių eilę), turi teisę nuimti nuo lentos bet kurią priešininko šaškę. Nuimtos šaškės į žaidimą negrąžinamos. Jei vienu ėjimu pasiseka sudaryti du malūnus iš karto, tai galima nuimti dvi priešininko šaškes.

2 žaidimo etapas
Kai ant lentos sudedamos visos šaškės, prasideda antrasis žaidimo etapas. Šiame etape žaidėjai pradeda stumdyti šaškes lentoje. Šaškes galima stumti tik linijomis iki sekančio susikirtimo jei jis nėra užimtas).

3  žaidimo etapas:
Kai vienam žaidėjui lieka tik trys šaškės, prasideda trečiasis žaidimo etapas. Trijų šaškių savininkas, kai jam ateina eilė eiti, savo šaškę gali perkelti į bet kurį laisvą susikirtimą. Kitaip tariant jis pradeda šokinėti po lentą. Jei po tris šaškes liko abiem žaidėjams, abu įgyja teisę šokinėti.

Laimi tas žaidėjas, kuris palieka priešininkui tik dvi šaškes ir šis jau nebegali sudaryti malūno. Taip pat laimima, jei priešininkas nebeturi ėjimų, nes visi šalia esantys laukeliai būna užstatyti priešininko šaškėmis.

Keletas patarimų:

• 1 etapo metu tikslingiau yra stengtis savo šaškes išdėlioti kuo įvairesnėse lentos vietose, nei skubėti sudarinėti malūno kombinaciją.
• Laimėjimą dažniausiai nulemia tokia šaškių kombinacija, kai vienu ėjimu pavyksta sudaryti du malūnus.
• Galima žaisti lengvesnį žaidimo variantą, kai sudarytą malūną galima vėl atstatyti išvedus iš jo vieną šaškę, o kitu ėjimu atstatant vėl į tą pačią vietą, arba sunkesnį variantą, kai toje pačioje vietoje nebegalima atstatyti malūno ir kita malūno kombinacija turi būti sudaroma jau kitoje lentos vietoje.

Tai yra strateginis žaidimas, skirtas žaisti  dviem žaidėjams. Manoma, jog jis kilęs prieš 1000 metų islandų vikingų tautoje. Rašytiniuose dokumentuose šis žaidimas pirmą kartą minimas 1300metais  garsioje islandų vikingų „Grečio sagoje“. Šiame kūrinyje šis žaidimas minimas būtent senuoju – hala-tafl pavadinimu.

Žaidimą sudaro:

Kryžiaus formos žaidimo lenta, 1 lapė,  17 žąsų.

Žaidimo taisyklės:

• Visuomet savo ėjimą pradeda žąsys, o toliau ėjimai daromi paeiliui.
  Žaidėjai gali figūrėles perkelti į laisvus gretimus laukelius vertikaliai,horizontaliai arba įstrižai pažymėtomis linijomis iki arčiausio linijų susikirtimo taško.
• Tik lapė turi galimybę dar ir peršokti per žąsį, jei už jos yra laisva vieta   lapei (kaip šaškėse). Tokiu būdu lapė jas suėda ir šios šaškės nuimamos nuo lentos. Jos iškrenta iš žaidimo.
• Jei išeina, lapė gali peršokti iš karto per  kelias žąsis (jei tarp žąsų yra tarpas lapei nutūpti). Beje, ji turi teisę nekirsti žąsų, jei mano, kad tai spąstai.

Žaidimo tikslas:

• Žąsų tikslas yra taip apsupti lapę, jog ji nebeturėtų ėjimo. Tuomet laimi žąsys.
• Lapės tikslas yra suėsti kuo daugiau žąsų, kad jos nebepajėgtų apsupti lapės.  Lapė laimi žaidimą, kai žąsų šeimininkas pasiduoda arba lieka mažiau nei 9 žąsys.
• Kadangi žąsims visuomet yra lengviau apsupti lapę ir laimėti, todėl patariama šį žaidimą sužaisti du kartus, kad kiekvienas žaidėjas turėtų galimybę pabūti ir lape ir žąsimis.

Norint pasunkinti žąsims žaidimą, galima pasirinkti keletą kitų žaidimo variantų:

• Žąsų gali būti 15 arba 17, bet žąsims draudžiama vaikščioti atgal;
• Žąsų gali būti 15 ar 17, bet žąsims draudžiama judėti įstrižomis linijomis;
• Žąsų gali būti 15 ar 17, bet žąsims draudžiama judėti tiek atgal, tiek įstrižomis linijomis.

Sėkmės tiek „lapėms“ , tiek „žąsims“!

Yra taip pat hipotezė, kad šis žaidimas buvo naudojamas ateities būrimuose senovės Kinijoje. Kiekvienas laukelis turi savo pavadinimą, bet jų reikšmė nėra visiškai aiški net ir patiems korėjiečiams. Žinoma, kad išoriniai laukeliai simbolizuoja dangų, o vidiniai žemę.

Šis žaidimas simbolizuoja žirgų lenktynes. Laimi žaidėjas(arba komanda), kuris pirmas sugeba apibėgti su savo keturiais žirgais ratą . Senovėje lenta buvo apvali, šiuo metu tradicinė korėjietiška lenta yra kvadratinės formos. Visi žaidėjai pradeda ėjimą  iš to paties langelio. Šis laukelis yra ir kelionės pradžios ir kelionė pabaigos laukelis ( dar kitaip vadinamas „šiauriniu“). Figūrėlės naudojamos plokščios kaip šaškėse, kad būtų patogu uždėti vieną ant kitos.

Vietoj kauliukų korėjiečiai naudoja keturias lazdeles D2, kurios būna ypatingai gražios. Žaidimo lauką jie gali pasidaryti iš bet ko, bet lazdelės turi būti ypatingos. Lazdelės būna mažos ( apie 2,5 cm ilgio) ir didelės ( apie 10 cm ilgio). Iš vienos pusės lazdelės būna plokščios iš kitos apvalios.

Kiekviena kombinacija turi savo pavadinimą:

• Viena plokščia pusė – 1 taškas (kiaulė),
• Dvi plokščios pusės – 2 taškai (šuo),
• Trys plokščios pusės – 3 taškai ( avis)
• Keturios plokščios pusės – 4 taškai (karvė) plius papildomas metimas,
• Keturios apvalios pusės – 5 taškai (žirgas) plius papildomas metimas .Papildomas metimas daromas prieš paeinant su figūrėle. Žaidėjas gali pasirinkti arba jis metimų rezultatus naudoja, kad galėtų paeiti su viena figūrėle arba kiekvieno metemo rezultatą panaudoja skirtingai figūrėlei pajudinti. Jei naudoja taškus tik vienai figūrėlei – rezultatai sumuojami ir žaidėjas turi paeiti per tiek laukelių, jei laukelis kur jis turėtų sustoti yra užimtas, jis lieka savoje vietoje (nukirsti varžovo negali).

Skirtinguose regionuose yra žaidžiama pagal skirtingas taisykles. Aš pateiksiu taisykles, kurios yra populiariausios ir, manau, logiškiausios.

• Žaidėjų skaičius: 2,3,4 arba 6 žaidėjai. Tai komandinis žaidimas, kuriame rungtyniauja dvi arba trys komandos. Kai žaidžia keturi ar šeši žaidėjai jie atsisėda vienas prieš kitą ir žaidžia kaip komanda su tos pačios spalvos figūrėlėmis.
• Pradeda žaidėjas, kuris išmeta didžiausią skaičių.
• Norint išvesti figūrėlę ant lentos reikia išmesti „4” arba “5”. Visi žaidėjai pradeda iš to paties laukelio. Figūrėlės juda prieš laikrodžio rodyklę.
• Norint grąžinti žirgą „namo“ (pradžios ir pabaigos laukelis) reikalingas tikslus metimas.
• Niekas negali numušti žirgo stovinčio ant paskutinio laukelio priešais laukelį „namo“.
• Figūrėlės yra nukertamos, kai priešininkas atsistoja ant laukelio, kuriame stovėjo varžovo žirgas. Numušta figūrėlė išimama iš žaidimo ir turi pradėti kelionę iš naujo. O žaidėjas, kuriam pavyko numušti  - gauna papildomą ėjimą. Papildomas ėjimas yra tik vienas, nepriklausomai kiek figūrėlių buvo numušta.
• Jei jūs išmetėte tokį skaičių, jog jūsų figūrėlė gali atsistoti į laukelį kuriam jau stovi viena jūsų figūrėlė, jūs galite žirgus sujungti į „kinkinį“ ir toliau keliauti su jais kartu. Iškritę taškai šiai porai dvigubinasi. Negalima sujungti vieno ėjimo metu daugiau kaip dviejų arklių, bet vėliau galima padaryti ir trijų ar keturių arklių kinkinį. Nors taškai ir dvigubinasi, bet ir padidėja rizika –  juk varžovas gali nukirsti iš karto kelias figūrėles.
• Jei žirgas savo ėjimą baigė kryžkelėje, jis gali sutrumpinti kelią ir sekančio ėjimo metu pasukti artimesniu keliu.
• Yra keturi būdai kaip apibėgti žirgui ratą.
• Jei figūrėlė nesustojo ir prabėgo kryžkelę, toliau ji turi judėti ratu. Bet jei žaidėjas sustojo kryžkelėje jis privalo judėti trumpesniuoju keliu, nors pats norėtų judėti ilgesniu ir numušti priešininko figūrėlę.
• Žaidėjas (arba komanda), kuriam pavyko pirmam išvesti iš žaidimo savo keturis žirgus – laimi žaidimą.
• Korėjoje lazdelės dar turi papildomus specialius ženklus ( plokščioje pusėje) kurių naudojimas žaidimą padaro įdomesniu:

1. Seulas (Pietų korėjos sostinė) – jei ši lazdelė vienintelė iškrenta plokščia puse į viršų, figūrėlė iškarto yra pastatoma į lentos vidurį.
2. Busanas (Pietų korėjos uostas) – jei ši lazdelė vienintelė iškrenta plokščia puse į viršų, figūrėlė iš karto yra pastatoma į laukelį esantį priešingoje lentos pusėje nuo startinio.
3. Šios dvi taisyklės galioja tik tuo atveju, jei dar yra figūrų, kurios nėra išvestos ant lentos.
4. Dar viena lazdelė būna pažymėta ženklu,  kuris reiškia „atgal“. Jei iškrenta tik ši lazdelė, figūrėlė turi grįžti į pradinį(šiaurinį) laukelį. Jei sekančio ėjimo metu žadėjas vėl išmes tik šią lazdelę, figūrėlė bus pašalinta iš žaidimo ir ją reikės iš naujo įvesti į žaidimą.

Korėjoje jau nuo senų laikų yra įprasta žaisti šį žaidimą prieš Naujuosius metus (pagal rytų kalendorių 2012 metais jie prasidės sausio 23) ir per derliau nuėmimo šventę ( 2012 metais ji bus 30 rugpjūčio). Šventės data nustatoma pagal kalendorių, kuriame susijungia mėnulio ir saulės kalendoriaus tradicijos, todėl kiekvienais metais data skiriasi.